- klykuoti
- klykúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. klykaujant šaukti, kviestis: Dai šūkavo, dai klykavo motulė dukrą (d.) Ad. 2. J žr. klykauti 3: Kokia čia paukštelė, kokia ne paukštelė per nakteles klykuoja, sau vargelius rokuoja? VD323. Ko ta pelėda šiąnakt teip klykãvo? Skr. \ klykuoti; nuklykuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
